Švenčionėlių parapija

Kaip manote, kada gi apsireikš Dievas žemėje ir kokiomis aplinkybėmis?

Dievas jau apsireiškė žemėje per savo Sūnų Jėzų Kristų ir pažadėjo antrą kartą ateiti laikų pabaigoje. Mes nežinome nei dienos, nei valandos, kada tai tiksliai įvyks. Visgi, Šv. Rašte yra išpranašauta, kad tuo metu pasaulyje atvirai pasirodys nedorybė, išbandymai ir persekiojimai, išmėginsiantys mūsų tikėjimą.

Kas yra nuodėmė? Jos juk vis kartojasi, tai gal galima ir išpažinties eiti kartą per metus?

Nuodėmė yra sąmoningas nusižengimas (mintimis, žodžiais, darbais, apsileidimais) Dievo sukurtai tvarkai. Išpažinties patariama eiti kartą per mėnesį (beje, popiežius Pranciškus Išpažinties eina kas 15 dienų). Tokį patarimą galima palyginti su prausimusi. Kaip mūsų susipurvinusį kūną, taip ir mūsų dvasią reikia reguliariai švarinti. Visada yra gerai nuprausti nešvarumus, o dažniau yra geriau. Daugelis mūsų nuodėmių pasikartoja, bet dėl to jos nėra mažesnės. Jas taip pat reikia prisiminti ir dėl jų gailėtis.

Kur matote savo bendruomenę po 10 metų?

Jaunimo centras nėra bendruomenė. Mes siekiame ne kurti atskirą bendruomenę, bet stiprinti ir skatinti jaunimo krikščionišką ugdymą, užimtumą ir palydėjimą parapijose, mokyklose. Tuo tarpu savo komandą įsivaizduojame toliau besimokančią ir besidalinančią su kitais tais talentais, kuriuos gavome iš Dievo.

Ar verta tikėti į Dievą?

Tikėjimas nėra tokia smagi pramoga, kokių dabar labai lengva rasti. Tikėjimas nėra pelningas, kaip dauguma dabar veikiančių veiklų. Tačiau materialinė nauda ir nėra tikėjimo tikslas. Įvairios pramogos, darbai, užsiėmimai yra žmogui reikalingi ir naudingi, tačiau žmogus yra ne vien malonumų, pelno ir prasiblaškymo siekianti, bet ir dvasinius poreikius, „dvasinį alkį“ turinti būtybė. Būtent tai gali pasiūlyti tikėjimas Dievu. Tad galima sakyti, jog tikėti Dievu neapsimoka, nes negausi apčiuopiamos naudos, bet apsimoka, jeigu nori atpažinti ir rūpintis ne vien impulsyviais, bet ir visais giluminiais žmogaus troškimais.

Kodėl kunigas geria vyną?

Paskutinės vakarienės metu Kristus įsteigė Švenčiausiąjį ir Kunigystės sakramentus. Paskutinė vakarienė vyko per žydų religinę šventę, vadinamą Pascha, ir Jėzus kartu su savo apaštalais, kurie buvo ne tik Jo mokiniai, bet ir artimiausi draugai, žmogiškai džiaugėsi ta švente, todėl gėrė vyną. Simboliškai tai parodo, kad Kristus nori savo tikinčiuosius aprūpinti ne tik minimalių poreikių tenkinimu (duona), bet teikti jiems nekasdienišką, išskirtinį džiaugsmą (vynas).

Kodėl kunigas negali vesti?

Katalikų bažnyčioje celibatas galioja nuo 1123m. (Laterano I susirinkimo). Skaistumo įžadą duoda šventinamieji į diakonus, o vėliau kunigystės šventimų metų šis pažadas dar kartą pakartojamas. Celibatas turi dvi priežastis – turtinę ir dvasinę. Iki Laterano susirinkimo Bažnyčia susidūrė su paveldėjimo teisės iššūkiais, t.y. turtas dažnai buvo perduodamas dvasininko šeimos nariams, o ne bažnyčiai. Dvasinė celibato priežastis kyla iš paties Jėzaus gyvenimo būdo bei siekio gyventi dėl Dievo karalystės per visišką savęs atsidavimą.

Kodėl moteris negali būti kunige?

Nors prieš Dievą ir moteris, ir vyras yra lygūs, tačiau jų uždaviniai skirtingi. Per paskutinę vakarienę, įsteigdamas kunigystę, Jėzus išsirinko tik vyrus. Vyrai kunigai turi bendruomenėje atstovauti Jėzų Kristų ir savo tarnystėje atlieka vyro ir tėvo vaidmenį (tačiau tai nėra vyro viršenybės forma).

Ar visada lytiniai santykiai nesusituokus yra blogai?

Lytiniai santykiai yra vienas intymiausių būdų išreikšti žmogui savo jausmus. Kai du žmonės mylisi, tai yra tarsi parodymas, jog jie yra pasiryžę vienas kitam atskleisti visą save, visiškai atverti širdį. Todėl derėtų paisyti šio nuoseklumo ir iki lytinių santykių prieiti tik tada, kai yra besąlygiškas pasitikėjimas žmogumi. Esminis tokio pasitikėjimo įrodymas — Santuoka. Todėl lytiniai santykiai nesusituokus visada yra žalingi,net jeigu tą akimirką esame apimti labai gražių ir stiprių jausmų ir net jeigu lytinių santykių nori abu žmonės. Anksčiau ar vėliau pasirodys neigiamos nenoro įsipareigoti Santuokoje pasekmės.

Ar Dievas vienodas visiems tikėjimams?

Dievas tas pats nepriklausomai nuo to, ką žmonės apie jį mano. Pavyzdžiui, jeigu vienas žmogus mano, kad sniegas yra žalias, o kitas — kad mėlynas, tai niekaip nepaveikia sniego tikrosios spalvos: jis vistiek lieka baltas. Tačiau skirtingose religijose — taip, žmonės skirtingai supranta Dievą. Kai kuriose religijose išpažįstami keli, keli tūkstančiai ir net keli milijonai dievų. Tuo tarpu vieną Dievą išpažįsta judaizmas, islamas ir krikščionybė. Visos šios trys religijos išpažįsta tą patį Dievą, tik kitaip supranta Jį ir Jo valią bei mokymą.

Ar savanaudiškumas gali būti pateisintas?

Jėzus Kristus, duodamas įsakymą „mylėti artimą kaip save patį“ nurodo, kad mes ir save turime mylėti. Jeigu, pavyzdžiui, būdamas alkanas, atsisakai pavaišinti sotų draugą, tai yra sveiko proto rūpinimasis savimi, o ne savanaudiškumas.Tik svarbu dėl meilės sau nekelti kitam skausmo. Taigi, savanaudiškumas nėra pateisinamas, nes prieštarauja artimo meilės įsakymui, o jeigu koks nors poelgis neprieštarauja šiam įsakymui, jis gali būti pateisintas.

Kas yra Švč. Sakramentas?

Švč. Sakramentas tai Kristaus Kūnas ir Kraujas, jo auka už mus, o kartu ir viso krikščioniško gyvenimo šaltinis ir viršūnė. Bendrai Sakramentai yra priemonės, duotos Dievo tam, kad stiprėtume dvasiškai ir vis artimiau Jį pažintume. Katalikybėje yra 7 sakramentai: Krikštas, Sutvirtinimas, Eucharistija/Švenčiausiasis sakramentas, Atgailos sakramentas, Ligonių patepimas, Kunigystė ir Santuoka.

 


Lentvario parapija

Kas būna, kai Sutvirtinimo metu stovi prie altoriaus?

„Priimti sutvirtinimo sakramentą — vadinasi, sudaryti su Dievu sandėrį.“. Sutvirtinamasis šio sakramento metu tarsi sako: „Dieve, aš noriu gilinti savo tikėjimą ir leisti tau veikti mano gyvenime. Suprantu, su Šventosios Dvasios dovanomis galėsiu dar labiau Tave pažinti ir būti dar geresnis katalikas, todėl meldžiu, ką ją man suteiktum.“. Tuo tarpu Dievo atsakymas Sutvirtinimo metu — sutikimas: „Aš būsiu tavo kūne ir sieloje, tavo veiksmuose ir žodžiuose. Net jei tu mane pamirši, aš vis vien būsiu šalia — ir geromis, ir blogomis dienomis.“ (pagal YOUCAT 205 str.)

Ar galime būti šventaisiais?

Dažnai šventieji mums atrodo labai nežemiški ir tolimi, tačiau pasižiūrėję jų gyvenimo istorijas, pamatysime, kad šitaip nėra. Šventieji yra tokie patys žmonės kaip mes, tik savo gyvenime sugebėję išpuoselėti dorybes ir užauginti artimą santykį su Dievu. Kiekvienas žmogus yra pakviestas būti šventu ir mūsų gyvenimai yra mūsų šventumo istorija. Mes ne tik galime, bet ir privalome siekti šventumo, nes tik šventieji bus amžinybėje.

Kodėl žmonės miršta?

Žmonės miršta dėl Gimtosios nuodėmės: jeigu pirmieji žmonės Adomas ir Ieva būtų paklausę Dievo ir netrikdę Jo nustatytos tvarkos, žmonių kūnai dabar nemirtų. Taigi, mirtis yra Gimtosios nuodėmės pasekmė. Tačiau žmogus yra pakviestas amžinajam gyvenimui.

Kodėl buvo nuspręsta, kad kunigai negali tuoktis?

Šventoji Dvasia veda Bažnyčią laike į Tiesos pilnatvę, kitaip tariant Bažnyčia yra procese ir nuolat eina toliau. XI a. atrasta celibato charizma yra šio proceso produktas, nes buvo atpažinta kaip Dievo dovana. Diakonai taip pat buvo Bažnyčios atrasti kaip Dievo dovana.

Ar Dievas visiems padeda?

Dievas yra visos gyvybės davėjas, tad vien tai, kad mes gyvename, jau yra Dievo pagalbos ženklas. Kalbant apie stipresnę pagalbą, Dievas padeda tiems, kurie Jo prašo pagalbos, t.y. meldžiasi. Dievas taip myli žmogų (kiekvieną asmeniškai), kad leidžia jam pačiam priimti sprendimus. Jeigu žmogus nenori Dievo pagalbos, Dievas nesikiša tol, kol žmogus pats neatveria širdies.

Ar būtina melstis, kad Dievas padėtų?

Ar būtina prašyti draugo pagalbos, kad draugas padėtų? Jeigu paprašysime, tai ir padės. O jeigu draugas geras, tai nesikiš neprašytas, nebent matys, kad mes juodai prisidirbom. Tada gali ir neprašytas pagelbėt (net jei ir labai šakotumėmės ir nenorėtume priimti pagalbos). Tai va. Panašiai ir su Dievu 🙂

Kaip save atrasti (kas tu esi, kokia tavo sritis)?

Šis klausimas gana artimas pašaukimo klausimui. Keletas būdų, kaip tai galima atpažinti:

1) atpažinus savo talentus, klausti savęs, ką galiu su jais daryti, kad kitiems būtų geriau? Kur ir kaip veikdamas geriausiai galiu parodyti, jog Dievas mus myli?

2) kreipti dėmesį į tai, kur kiti pastebi tavo gerus darbus. Tai gali būti gebėjimas taisyti techniką, skanaus maisto gaminimas, gražus dainavimas arba tiesiog gebėjimas išklausyti, pagirti, padrąsinti, pasakyti komplimentą. Jeigu kiti tam tikruose tavo poelgiuose atpažįsta grožį ir meilę, gali būti, jog Dievas nori, kad būtent ten stengtumeisi puoselėti savo talentus. Pirmo laiško korintiečiams 12 skyriuje kalbama, kad kiekvienas turi skirtingus talentus ir juos yra kviečiamas naudoti taip, kad būtų kuo geriau bendram labui: „Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui“ (1 Kor, 12, 7).

Ar gali kitos pakraipos žmogus eiti į bažnyčią ir gauti Sakramentą?

Gali ir yra kviečiamas eiti į Bažnyčią ir priimti Sakramentus. Kalbant bendrai, skaistumas yra pagarba kito asmens kūnui mintimis, žodžiais ir veiksmais. Dažniausiai žodis skaistumas vartojamas kalbant apie susilaikymą nuo lytinių santykių ne santuokoje. Todėl skaisčiais turėtų būti visi: vaikai, paaugliai, vienuolės ir kunigai, nevedę vyrai ir neištekėję moterys. Netgi santuokoje gyvenantys vyrai ir moterys turi gyventi skaisčiai, t.y.: neturėti lytinių santykių su kuo nors kitu negu savo sutuoktinis ir vengti bet kokių neskaisčių minčių, žodžių ir veiksmų. Santuokos sakramentas neįmanomas tarp tos pačios lyties asmenų, o bet kokie lytiniai santykiai ne su sutuoktiniu pažeidžia skaistumą. Visi žmonės, gali priimti sakramentus.

Ar Biblija nėra išgalvota istorija?

Pabandyk patikrinti savo gyvenime. Pabandyk gyventi kaip parašyta. Biblijoje yra daug literatūrinių žanrų, kurių pagalba išreiškiama mintis, tačiau kiekvienoje ištraukoje, istorijoje gali rasti tuo pačius iššūkius, džiaugsmus, klausimus, žmonių elgesio modelius ir kitus dalykus, kurie mums yra aktualūs ir kalbantys iki šiol.

Kodėl antrą vardą reikia pasirinkti būtinai šventą?

Mes tikime Šventųjų bendravimu. Šventieji yra mūsų broliai ir seserys, kurie mus užtaria pas Dievą. Tai taip pat tikėjimo ir meilės artimui pavyzdžiai mums.

Kaip reaguot į tuos žmones, kurie smerkia Jėzų?

Jėzaus laikais jį irgi smerkė daugybė žmonių, vėliau apaštalai buvo persekiojami dėl Jėzaus vardo. Tad, visų pirma, normalu yra susidurti su tuo, jog kai kurie žmonės smerkia Jėzų arba mus dėl Jėzaus vardo. Bloga reakcija į juos galėtų būti jų užsipuolimas, smerkimas, tyčiojimasis ar atviras pyktis. Geriau ieškoti galimybės pokalbiui, klausinėti jų, kas juos verčia taip priešiškai reaguoti (galbūt turi nuoskaudų iš praeities ar su Bažnyčia susijusių žaizdų) ir kantriai atsakinėti į jiems rūpimus klausimus, nebijant parodyti, kad ir jūs ne viską žinot bei suprantat. Tačiau visais atvejais už tokius žmones reikia melstis, nes jei žmonių širdys uždaros arba sužeistos, mes nesame pajėgūs jų perkeisti, tik Dievas. O jeigu aplinkybės susiklostys taip, kad matysite bent truputį širdies atvirumo, kartais pakaks bičiulystės be jokio pamokslavimo. Kristus sako: „Iš to visi pažins, / kad esate mano mokiniai, / jei mylėsite vieni kitus.“ (Jn 13, 35). Tad už bet kokį katalikybės dogmų aiškinimą svarbiau yra mylėti.

Kodėl tikėjimas yra svarbu?

Kristus sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“. Tikėjimas duoda pilnutinį gyvenimą, kurio šiapusinė tikrovė nėra pajėgi suteikti. Kaip asmenys, esame dvasinės būtybės, sukurtos pagal Dievo paveikslą, todėl turime savyje Dievo troškimą (tik kartais tas troškimas nėra tiesiogiai ir aiškiai atpažįstamas). .

Kas yra Šventoji Dvasia?

Šventoji Dvasia — Švenčiausiosios 3 Trejybės asmuo, Meilė, kylanti iš Tėvo ir Sūnaus.

Jei Dievas sukūrė pasaulį ir žmones, tai kodėl jis gimė ne pirmas?

Dievas neturi nei pradžios, nei pabaigos. Kitaip nebūtų Dievas. Dievas Tėvas tam tikru metu (t.y. daugiau nei prieš 2000 metų) siunčia savo Sūnų Jėzų Kristų ir tokiu būdu įsikūnija.

Kodėl vyksta labai daug kovų ir teroro išpuolių dėl religijų, tarp religijų?

Daugybė išpuolių, kuriuos vadiname religiniais veikiau yra išpuoliai prisidengiant religija, tačiau siekiant politinių tikslų. Dievą mylintys žmonės myli ir žmogų, sukurtą pagal Jo paveikslą, todėl neįsivaizduojama, jog iš meilės Dievui kitas žmogus kėsintųsi į Jo kūrinį. Popiežius Jonas XXIII yra rašęs: „nei teroristiniai aktai svetimame krašte, nei brolžudiškas karas savoje žemėje neturi nieko bendra su tikėjimu į Dievą. Nes Dieve visi esame viena žmonių šeima, norinti gyventi taikoje. O taika yra tvarka, gaivinama bei stiprinama meilės taip, kad kito vargai bei poreikiai jaučiami kaip savi. “

Kodėl Bažnyčia nepalaiko skyrybų? Net jeigu daugiau nesiruoši tuoktis?

Santuoka yra neatšaukiamas aktas. Bažnyčia nepripažįsta skyrybų, nes yra įsitikinusi, kad tai, ką Dievas Santuokos sakramentu sujungė, niekas žemėje negali išskirti. Bažnyčia esant pagrindui gali paskelbti santuoką tarp vyro ir moters negaliojančia nuo pat sudarymo akto.

Kuo skiriasi vyskupas nuo arkivyskupo?

Šventimai yra trijų laipsnių: vyskupo, kunigo ir diakono. Vyskupas gauna Šventimų sakramento pilnatvę, kuria jis įtraukiamas į Vyskupų kolegiją ir padaromas regimu jam patikėtos dalinės Bažnyčios vadovu (KBK 1593-1594). Arkivyskupas – tai vyskupas, vadovaujantis arkivyskupijai.

Ar yra būdų, kaip lengvai atsikratyti tave slegiančių priklausomybių?

Priklauso kokios yra priklausomybės. Tačiau vienas iš paprasčiausių būdų – užsiimti kažkokia aktyvia veikla (pvz. šokiai, dainavimas, sportavimas ir t.t.). Kai turėsi mažiau laisvo laiko, sumažės tikimybė grįžti prie įvairių priklausomybių. Visgi reiktų nepamiršti, jog gijimas yra procesas, kuriam reikia labai daug paties priklausomojo valios.

Kam reikalingi Sutvirtinimo tėvai?

Sutvirtinimo globėjui priklauso rūpintis, kad sutvirtintasis elgtųsi kaip tikras Kristaus liudytojas ir ištikimai vykdytų iš šio sakramento kylančius įsipareigojimus.

Kodėl Naujuosius metus švenčiam sausio 1 d., nors Jėzus gimė gruodžio 25 d.?

Tai yra skirtingos šventės: Jėzaus gimimą švenčiame gruodžio 25—ąją, o Sausio 1—oji yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos— Dievo gimdytojos — šventė.