Jei jau kurį laiką galvojate atlikti išpažintį, šis tekstas skirtas jums. Eiti išpažinties niekada nėra malonu ar smagu, bet visada verta.

Gal buvote labai seniai ir tiesiog jaučiatės sutrikę, nežinote, nuo ko pradėti. Taip, mes žinome, kad tai baugina. Juk, jei išpažintis nebūtų tokia svarbi, ji neatrodytų toks didelis dalykas.

Rengiatės netrukus atlikti išpažintį, bet nežinote, nuo ko pradėti? Jei taip, sveiki, sugrįžę! Pats laikas užmesti akį į toliau pateiktus 7 žingsnius.

1. Apsvarstykite galimus pasirinkimus. 

Jei iš anksto truputį pasirengsite, jausitės ramiau. Galite paieškoti parapijos, kurioje nustatytu laiku klausoma išpažinčių, atvykti tuo laiku ir atsistoti į eilę. Daugelyje parapijų Sutaikinimo sakramentas švenčiamas per Gavėnią ir Didžiąją savaitę. Tai gali pritraukti žmones. Galbūt jausitės jaukiau kartu su kitais, nors jų ir nepažįstate. Arba galite susisiekti su vietiniu ar pažįstamu kunigu ir susitarti dėl laiko.

Abu būdai gali pagelbėti, jei jau ilgą laiką nesate ėję išpažinties. Jei eisite išpažinties nustatytu laiku, pajusite, kad esate bendruomenės, susirinkusios tuo pačiu tikslu, dalis. O susitarę su kunigu, galėtumėte laisviau jaustis laiko požiūriu, jei norite aptarti daugiau dalykų. Bet kuris būdas yra geras ir bet kuriuo būdu patirsite Sakramento stebuklą.

Būtų idealu, jei galėtumėte pasirinkti, – ar susitikti kunigą akis į akį, ar likti už uždangos.

2. Prieš išpažintį

Taigi, tikriausiai šiek tiek pasirengėte ir suradote, kur eiti išpažinties. Dabar metas atlikti sąžinės tyrimą. Per jį maldingai apmąstome, kokias nuodėmes turime išpažinti. Jei esame padarę mirtinų – labai sunkių – nuodėmių (sunkios nuodėmės – tai Dievo įsakymų nesilaikymas svarbiuose dalykuose, puikiai suprantant pasirinktą blogį ir laisvai pritariant nuodėmei), jas visada turime išpažinti.

Gal suvokėte ką nors konkretaus, kokį nors elgesį ar gyvenseną, kuri žinote, kad yra klaidinga ir atitraukia jus nuo Dievo. Paspaudę čia galite rasti patarimų, kaip patikrinti sąžinę.

Visada melskitės Šventajai Dvasiai, kad ji aiškiai parodytų, ką ir kaip pasakyti. Kartais dalykai mums nebūna akivaizdūs arba, laikui bėgant, užsimiršta. Pagaliau prisiminkite, kad Dievas visada mus kviečia, mūsų laukia, žengia pirmą žingsnį, kad mus susigrąžintų pas Save. Jis nepaliauja mus švelniai raginęs!

3. Ką sakyti. Scenarijus

Turbūt esate išmokę ar žinote tam tikrą scenarijų, ką sakyti per išpažintį. Nesijaudinkite, jei jo neprisimenate, – ypač jei paskutinę minutę nutarėte atlikti išpažintį. Svarbu pasakyti kunigui, kad nesate tikri dėl to, kaip suformuluoti, ir jis padės. Bet, jei turite laiko, būtų puiku eiti pasirengusiems.

Paspaudę šią nuorodą, rasite ne tik puikios informacijos apie Išpažinties reikšmę, bet ir Išpažinties eigos aprašymą (10 psl.), kuris gali padėti sklandžiau ją atlikti. Jei padeda, atsispausdinkite ir paimkite su savimi.

4. Ką sakyti: Tavo nuodėmės

Aiškiai pasakykite savo nuodėmes. Nekalbėkite miglotai, neapibrėžtai, bet ir labai nesismulkinkite. Jei jūsų galva, kaip ir dažno žmogaus, kritiškomis akimirkomis tampa tuščia, verta turėti su savimi sąrašėlį. Galima trumpai keliais žodeliais pasižymėti ant popieriuko. Po to tą raštelį sunaikinti. Jei dėl kokios konkrečios nuodėmės jums itin gėda, galite ją pasakyti pirmiausiai, kad jos atsikratytumėte.

5. Kunigas

Rūpestis ir baimė išpažinti nuodėmes kunigui gali būti labai rimta kliūtis eiti išpažinties. „O jei aš jį pažįstu? O jei su juo dirbu?! Ar jis prisimins mano nuodėmes? O jei turiu pasakyti ką nors baisaus? O jei neturiu ką bloga pasakyti?…“

Pirma, būkite tikri, kad niekas, kad ir ką sakytumėte, kunigo nešokiruos, – nesvarbu, kas esate, kiek jums metų ar kokia jūsų padėtis gyvenime. Kunigai visa tai tikrai bus girdėję.

Taip pat, nors ir jaučiate, kad neturite, ką pasakyti labai įdomaus ar didingo, neleiskite, kad jus tai stabdytų! Nuodėmė yra kaip dulkė – susikaupia laikui bėgant. Net jei jaučiame, kad nedarome kažko pernelyg baisaus, visas dulkes reikia gerai išvalyti. Nesigėdykite pasakyti mažų dalykų, kurie trukdo glaudžiam santykiui su Dievu.

Antra, labai tikėtina, kad kunigas, pas kurį eisite, pats reguliariai atlieka išpažintį ir pažįsta tą jaudulį, kurį patiriate. Jis supranta, kiek jums reikėjo drąsos ateiti prie klausyklos ir turbūt jausis nuolankus ir privilegijuotas, prisidėdamas prie jūsų susitaikinimo su Dievu.

Teksto autorė reguliariai ėjo išpažinties pas kunigą, su kuriuo kasdien dirbo ir iš patirties teigia, kad kunigai tikrai užmiršta nuodėmes. Anot jos, tas kunigas nė nemirktelėjo, kai, išklausęs jos išpažinties, po pusvalandžio sutiko ją biure. Beje, čia galite rasti puikų gerai žinomo kunigo Mike Schmitz straipsnį anglų kalba, kuriame jis dalijasi išpažinčių klausymo patirtimi.

Trečia, nesvarbu, ar gerai pažįsti kunigą, ar ne, ar jis duoda puikų patarimą ar tik atlieka, kas būtiniausia, atsiminkite, kad nuodėmes išpažįstate Kristui. Kunigas veikia „Kristaus vardu“ tai reiškia, kad jis atstovauja Kristui. Kunigas yra žmogiškasis Dievo gailestingumo ir atleidimo kanalas. Sakramentas galioja, nesvarbu, kokios kunigo silpnybės, ydos, kokie blankūs jo patarimai.

Gailestingumo metų maldoje, kurią parašė popiežius Pranciškus, yra tokia eilutė: Tu norėjai, kad Tavo dvasininkai būtų apgaubti silpnumo, idant jie galėtų užjausti neišmanančius ir klystančius. Tegu kiekvienas, prie jų prisiartinęs, jaučia, kad Dievas jų ieško, juos myli, jiems atleidžia.“ Mes atliekame išpažintį kunigui, kuris yra žmogus, turintis trūkumų. Vis dėlto per jį mes patiriame beribį mus mylinčio dangiškojo Tėvo švelnumą ir gailestingumą.

6. Pagalvok: juk tai nieko nekainuoja!

Akimirkai palikęs labai suprantamą baimę ir susirūpinimą, pažvelk į patį Susitaikinimo sakramentą. Jo paprastumas beveik pribloškia. Paprastai kalbant, eini su kunigu į privačią sritį, pasakai jam savo padarytas blogybes, jis sukalba maldą ir išeini švarus, gali viską pradėti iš naujo. Kaltė dėl pačių baisiausių dalykų, kuriuos kažkada esi padaręs, nuo tavęs nuimta. Santykis su Dievu, kurį manei nepataisomai sugriovęs, ne tik pataisytas, bet ir visiškai atkurtas. Tada ir mūsų pašliję žmogiškieji santykiai vėl gali pradėti gyti. Ir visa tai visiškai veltui. Baimė ir jaudulys iš tikrųjų yra nedidelė kaina už ramybę, grožį ir begalinį šio Sakramento teikiamą gailestingumą. Neleiskite, kad baimė ar išdidumas sukliudytų priimti nuostabią išpažinties dovaną.

„Kaip toli yra Rytai nuo Vakarų, taip toli nuo mūsų jis išsklaido mūsų nuodėmes“ (Ps 103,12).

7. Po išpažinties

Po išpažinties galite pasijusti labai laimingi, jausti palengvėjimą ar ramybę, arba tiesiog jaustis normaliai. Visa tai yra gerai. Mūsų jausmai nebūtinai yra ženklai tikrovės, kuri ką tik įvyko, – kad jūsų nuodėmės atleistos ir ryšys su Dievu atkurtas.

Pasilikite kurį laiką bažnyčioje ar ten, kur esate, padėkoti Dievui. Nepamirškite atlikti atgailos, nesvarbu, kokia ji būtų.

Pagalvokite, kada vėl galėtumėte eiti išpažinties. Bus truputį lengviau, jei eisite reguliariai. Nustačius reguliarų laiką (pavyzdžiui, kartą per mėnesį), tiek daug dalykų nesusikaups. Daug dažniau patirsite Dievo atleidimą ir meilę labai realiu būdu. Tai tarsi stengtis susižeidus tinkamai keisti tvarsčius. Tai reikia daryti labai dažnai, tas pats yra ir kalbant apie išpažintį. Vis sugrįžkite, kad vyktų gydymas ir priimtumėte gailestingumą!

Parengta pagal  https://catholic-link.org/